Hipa, v.i. 1. Start aside. I hipa koe ki tahaki i ora ai.
2. Pass, go by. Kia hipa ki muri ka titiro kau atu (M. 147). Te marama ka hipa nei.—No te hipanga mai o Kahu i te pa o te iwi nei, katahi ka kohurutia a Kahu e ratou (W. v, 60). Ka ki atu ia, “Taihoa tatou e haere.” Hipa kau atu ano ia, ka hoe nga taokete.
3. Exceed in length, surpass. Ka hipa ke tenei rakau, kotia iho.
whakahipa. 1. v.t. Turn aside. Sometimes with a reflective signification. Whakahipa ki tahaki, kei mau koe.
2. n. Head.
hihipa, v.t. Miss. Te tao a Tangaroamahuta i a Tutawake i hihipa i to kiri.
whakahipahipa, a. Irregular, of different lengths or heights. He taiepa whakahipahipa.
Williams Dictionary